Apie Javinę

UAB “Javinė” misija:  Iš mūsų rankų - sveikas maistas ir tradicinis skanėstas.

“Javinė” dalinasi su jumis patikimomis vertybėmis. “Mums rūpi nuspėti vartotojų skonį, pateikti kuo įvairesnių produktų ir kuo sveikesnę produktų sudėtį. „Javinės“ klientas- tai žmogus, kuris galvoja, ką valgo.“ – sako įmonės direktorė p. Vitalija Freitakaitė.- „Jaučiame, kad sveika gyvensena, produktų sudedamųjų dalių tyrinėjimas jau nebe madinga banga, o daugelio mūsų vartotojų kasdienybė, gyvenimo būdas. Lietuva – gimtoji mūsų rinka, čia stiprus mūsų prekės ženklas, mūsų lojalūs pirkėjai, dirbame jiems ir dėl jų“.

Sąžiningą verslą suprantame kaip pagarbą tiek vartotojams, tiek savo darbuotojams. Be pastarųjų meilės darbui sunku būtų sulaukti pirkėjų lojalumo - juk jis pelnomas tik nuosekliai išlaikant geriausią produktų kokybę. Ir jauną, ir seną vilioja šviežių, šiltų ir minkštų meduolių, riestainių, traškučių kvapas. Nuolat tobulinamos gamybos technologijos, kuriamos naujos receptūros suteikia seniai pirkėjų pamėgtiems produktams naujų atspalvių.
Išskirtinis "Javinės" bruožas - beveik visi gaminiai kepami pagal originalias įmonėje sukurtas receptūras, nenaudojant sintetinių priedų ir konservantų. Nauji gaminiai - javinukai, sausi pusryčiai  „Smaližiams“, duoniukai – yra ruošiami be mielių ir išvengiant tradicinio kepimo proceso. Tai naujos kartos produktai, kurie dėl pažangios technologijos išlaiko visas vertingiausias grūdų gamtines savybes ir daugumą mikroelementų.

Niekada nenusižengiame pagrindiniam savo principui – nekeičiame aukštos gaminių kokybės,  siekdami juos pasiūlyti už kuo priimtinesnę kainą.

Apie "Javinės" vardą

UAB „Javinė“ pavadinimas turi įdomią prasmę. Javinė - javų dievybė - daug kur, pvz. Vakarų Lietuvoje, vadinamoji Rugių Boba - gyvenanti javų lauke. Tai - javų lauko globėja, saugotoja nuo žalos. Nuo jos daug pareina javų derlingumas, pakūlumas bei skalsa. Ji dažniausia būdavo įsivaizduojama moteriškės pavidalo. W. Mannhardtas surinko M. Lietuvoje gerokai duomenų apie javų lauke gyvenančią dievybę. J. Brodovskio žodyne (1730) - „Jawinne“ (Javinė). M. Stryjkovskio kronikoj (1582) minima „Kruminie pradžių warpu“. Kadangi „varpų“, tai jos pobūdis greičiau reikštų javų dievybę, negu krūmų ar miško. Latviai tebeturi „krūmu mate“ (krūmų motina). Šalia Javinės, Krūminės ir Rugių Bobos minėtina dar Kupolis, Kukolis ir Kuršis.

Šita javų dievybė nebuvo viena visuotinė visiems laukams: kiekviename lauke gyvenanti vis kita, atskira, sava javų dievybė. Pjūtį bebaigiant, jai būdavo paliekama nenupjautos paskutinės saujos - tai padėkos auka. Paskutinis pėdas būdavo surišamas panašiai į moters pavidalą. Su paskutiniuoju pėdu („boba“) susiję apeigų ir būrimų. Jis iškilmingai parnešamas namo („svečias“). Čia jis apliejamas vandeniu; su juo kiekvienas truputį pašoka. Jis sodintas už skobnio. Pabaigtuvių vaišėms pjaudavo gaidį (gaidys-vaisingumo įsikūnijimas). Senovėje Javinė, ar Rugių Boba, buvo įsivaizduojama tik gera: iš jos žemdirbiai vien tik gero tepatirdavę.